Курсовая: Правовое положение иностранцев в Литовской Республике 
teisių apsaugos sistema.
4. Užsieniečių teisės ir pareigos
Paprastai tarptautiniuose dokumentuose suformuluotos žmogaus teisės
perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Tad ir Lietuvai, kaip ir
daugumai kitų pasaulio valstybių, Visuotinės žmogaus
teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos bei jos protokolų nuostatos turėjo
įtakos, rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos Konstituciją bei
kitus įstatymus[8].
Įstatymuose apibrėžtas teises ir laisves galima suskirstyti
į septynias grupes:
1. elementarios žmogaus teisės;
2. teisė į laisvę;
3. teisminės garantijos;
4. privatus ir šeimos gyvenimas;
5. pagrindinės laisvės;
6. teisė į nuosavybę;
7. kilnojimosi laisvė ir garantijos prieš savavališką
išsiuntimą iš šalies
[9].
Peržvelgsime kiekvieną teisių ir laisvių grupę
išsamiau.
Elementarios žmogaus teisės
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato ir saugo tokia elementaria žmogaus
teisę kaip teisė į gyvybę. Draudžiama žmogų
kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis,
taip pat nustatyti tokias bausmes[10]
. Europos žmogaus teisių konvencija taip pat nedraudžia nei
abortų, nei mirties bausmės. Šiuo metu Lietuvoje mirties
bausmės vykdymas yra sustabdytas.
Teisė į laisvę
Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti
savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti
atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias
procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nusikaltimo vietoje
sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į
teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo
pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti,
sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.
Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali būti sulaikytas
arba suimtas, išskyrus, jei jis:
a) bandė neteisėtai pereiti į Lietuvos Respubliką ir
buvo sulaikytas;
b) neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;
c) padarė nusikaltimą arba kitą teisės
pažeidimą, už kurį pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus turėjo būti sulaikytas arba suimtas;
d) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
Sulaikius užsienietį, jam suprantama kalba turi būti
paaiškintos sulaikymo priežastys ir pateikti kaltinimai. Suimtam
užsienio valstybės piliečiui pagal Lietuvos Respublikos
įstatymą[11] suteikiama
papildomų garantijų. Jam numatyta galimybė susisiekti su savo
šalies diplomatine ar konsuline atstovybe ar kitokiu organu,
atstovaujančiu tos užsienio valstybės interesams, o jeigu tokio
organo nėra - su kitos valstybės diplomatine arba konsuline
atstovybe, įgaliota ginti valstybės, kurios pilietis yra sulaikytasis
užsienietis, piliečių teises ir teisėtus interesus. Taip
pat numatyta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros organų pareiga ne
vėliau kaip per 48 valandas apie užsienio piliečio
suėmimą pranešti jo valstybės diplomatinei ar konsulinei
atstovybei.
Teisminės garantijos
Užsieniečiai turi teisę į teisminį gynimą nuo
pasikėsinimų į asmens garbę, orumą, gyvybę ir
sveikatą, į laisvę ir turtą. Jeigu užsienietis mano,
kad jo teisės yra pažeistos, Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka gali apskųsti valdymo institucijų bei
pareigūnų sprendimus. Institucija, priėmusi sprendimą
dėl užsieniečio skundo, antrą kartą to paties skundo
nenagrinėja. Šią teisę jie gali realizuoti patys arba per
savo įgaliotąjį atstovą. Skundas paduodamas teismui pagal
valdymo institucijos arba pagal pareigūno, kurių veiksmai ar
neveikimas skundžiami per 7 dienas, darbo vietą, o teismas per 10
dienų privalo išnagrinėti užsieniečio skundą
[12].
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta
tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Jeigu asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, jis turi teisę, kad
jo byla viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir
bešališkas teismas. Niekas negali būti baudžiamas už
tą patį nusikaltimą antrą kartą. Taip pat Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje yra garantuojama teisė į gynybą ir
teisė turėti advokatą
[13].
Privatus ir šeimos gyvenimas
Užsieniečiams, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams,
garantuojama privataus gyvenimo, susirašinėjimo, pokalbių
telefonu, telegrafo pranešimų ir kitokių
susižinojimų neliečiamybė. Informacija apie privatų
asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotų teismo
sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymai ir teismas saugo,
kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi
į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Taip pat
garantuojama žmogaus būsto neliečiamybė. Be gyventojo
sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik
teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia
garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti
nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą
ar turtą.
Valstybė saugo ir globoja šeima. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir
moters sutarimu. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodas civilines teises
santykiuose bei vaikų atžvilgiu, tiek santuokos sudarymo bei jos
trukmės, tiek jos nutraukimo klausimais
[14].
Pagrindinės teisės ir laisvės
Pagrindinės teisės yra prigimtinės. Tai yra konstitucinis
principas ir bet kokių svarstymų pozicija. Užsieniečiai
Lietuvos Respublikoje gali naudotis šiomis pagrindinėmis
teisėmis: jie turi minties, sąžinės, religijos ir
įsitikinimų laisvę. Žmogui neturi būti kliudoma
ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Kiekvienas
žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją
arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai
ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti
tikėjimą ir mokyti jo.
Kalbant apie užsieniečių socialines ekonomines teises,
pirmiausia reikia paminėti teisę į darbą. Ši
teisė užsieniečiams suteikiama remiantis tarptautinėmis
sutartimis ir LR įstatymu “Dėl užsieniečių
teisinės padėties”. Norint įsidarbinti, užsieniečiui
reikia įsigyti leidimą dirbti. Bet jis gali būti atleistas nuo
pareigos pirkti leidimą dirbti, jeigu:
1. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. turi leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;
3. nori įsidarbinti vykdyti bendras su užsienio
valstybėmis vyriausybines programas;
4. yra užsienio įmonės, įstaigos, užmezgusios
ekonominius ryšius su atitinkama Lietuvos Respublikos įmone,
įstaiga, vadovas ar jo įgaliotas atstovas;
5. yra sportininkas profesionalas, jei jis atvyksta dirbti ne ilgesniam
kaip 6 mėnesių laikotarpiui;
6. yra įmonės su užsienio kapitalu vadovas arba jo
įgaliotas atstovas, specialistas, kuris atvyksta paleisti, derinti
užsienyje įgyti įrengimų ar mokyti jais dirbti darbuotojus,
konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne ilgiau kaip 3 mėnesius
[15].
Darbo santykiuose užsieniečiams kaip ir Lietuvos piliečiams
numatyta keturiasdešimties valandų darbo savaitė, jiems
suteikiamos poilsio dienos, mokamas darbo užmokestis. Taip pat jie turi
vykdyti pareigas, numatytas darbo sutartyje, laikytis vidaus darbo tvarkos
taisyklių.
Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir teisėtai dirbantys
užsieniečiai turi teisę į poilsį, sveikatos
apsaugą, jie turi visas teises į socialinį
aprūpinimą (pensijas, pašalpas), kuriomis naudojasi Lietuvos
Respublikos piliečiai.
Europos socialinėje chartijoje numatytos sekančios socialinės
garantijos užsieniečiams, teisėtai esantiems
pasirašiusių šalių teritorijose. Siekdamos garantuoti,
kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į
socialinį aprūpinimą, Susitariančios šalys
įsipareigoja imtis priemonių sudarant atitinkamus dvišalius ar
daugiašalius susitarimus ar kitais būdais ir laikantis
sąlygų, išdėstytų tokiuose susitarimuose, kad
būtų garantuota kitų Susitariančių šalių
piliečių vienodos teisės su savo šalies piliečiais
į socialinį aprūpinimą, taip pat išsaugojimą
lengvatų, teikiamų pagal socialinio aprūpinimo įstatymus,
nepriklausomai nuo asmenų, kurie naudojasi teise į socialinį
aprūpinimą, kilnojimosi Susitariančių šalių
teritorijose.
Siekdamos garantuoti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė
į socialinę paramą ir medicinos pagalba, Susitariančios
šalys įsipareigoja garantuoti teisėtai esantiems jų
teritorijose kitų Susitariančių šalių piliečiams
tokiomis pačiomis kaip ir savo piliečiams sąlygomis, kad
kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir
kuris negali gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš
kitų šaltinių, ypač iš socialinio aprūpinimo
sistemos teikiamų išmokėjimų, gautų pakankamą
paramą, o susirgęs - priežiūrą, būtiną jo
sveikatos būklei[16].
Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas su Lietuvos
Respublikos piliečiais teises į mokslą, naudotis kultūros
vertybėmis. Jiems garantuojama teisė naudoti savo gimtąją
kalbą, saugoti ir puoeslėti savo kultūrą ir tradicijas.
Taip pat užsieniečiai turi žodžio, spaudos,
susirinkimų, mitingų, gatvės eitinių ir demonstracijų
laisvę. Realizuodami savo ekonominius, kultūrinius, mokslinius,
ekologinius, religinius ir kitokius interesus, jie gali jungtis į
įvairias draugijas ir organizacijas, jei tai neprieštarauja tų
organizacijų įstatams. Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos
Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat
gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas,
sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra
priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti
bei įgyvendinti[17].
Užsieniečiai, esantis Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti
karinės tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomenėje.
Kai kurie Italijos teisininkai praktikai ir teoretikai įsitikinę,
kad pagrindinėmis teisėmis reikia laikyti ne tik Konstitucijoje
nurodytas, bet ir joje tiesiogiai nenurodytas teises, kurias galima
išvesti iš Konstitucijos nuostatų, jas plačiau
interpretuojant. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Konstitucinė taryba,
turėdama Konstitucijos normų aiškinimo galią, gali daryti
apibendrinamąsias išvadas. Todėl “nauja” teisė
išvedama iš Konstitucijos, kuri suprantama kaip tam tikra,
plačiau suvokiama sistema. Tiesiogiai neišvardintos Konstitucijos
tekste pagrindinės teisės praplečiamos sekančiais
principais:
1. pagrindinės teisės “atpažinimas”. Šiuo atveju
nauja teisė išvedama iš kitų, Konstitucijos
įtvirtintų pagrindinių teisių. Ji suvokiama, traktuojama
kaip šių teisių padarinys, išvada. Pavyzdžiui,
Portugalijos Konstitucinis teismas, remdamasis Konstitucijoje garantuota
sąžinės laisve, konstitucinės vertybės statusą
suteikė asmens teisei spręsti, kaip elgtis su jo kūnu po
mirties (pavyzdžiui, panaudoti organus transplantacijai). Ši
teisė buvo susieta su teisę į gyvybę ie teisinės
valstybės idėja.
2. konstitucinės reikšmės suteikimas tam tikriems
principams ir garantijoms. Pavyzdžiui, Žmogaus ir piliečio
teisių 11 straipsnio nuostatas dėl minčių ir
požiūrių išraiškos laisvės konstitucinė
justicija interpretavo kaip numatančias konstitucinį pagrindą
aukštojo mokslo nepriklausomybės principui.
3. principo nustatymas, remiantis Konstitucijoje įtvirtintų
gretutinės reikšmės principu. Prancūzijos Konstitucijoje
2 ir 3 straisniuose įtvirtinamas demokratinis principas: “pliralizmo
užtikrinimas yra viena iš demokratijos sąlygų”,
konstitucinės tarybos 1986 m. rugpjūčio 18 d. sprendime
nustatytas naujas “įvairių srovių egzistavimo socialinėje
kultūrinėje plotmėje” principas.
4. principo ar konstitucinės reikšmės nuostatos
suformulavimas išskaidant Konstitucijos normose įtvirtintas
teisinės, socialinės ar demokratinės valstybės
idėjas. Austrijos federalinis kostitucinis teismas 1986 m. gruodžio
11 d. priėmė nutarimą, kuriame tiesiogiai remiamasi pagrindine
teisinės valstybės idėja kaip principu. Vienu iš
teisinės valstybės reikalavimų pripažintas reikalavimas,
kad visų valstybės institucijų priimtų aktų sistema,
t.y. visas teisės aktų ansamblis, būtų pagrįsta
įstatymu ir Konstitucija.
5. sprendimo priėmimas atsižvelgiant į pagrindinių
teisių sistemą. Tai yra pagrindinės teisės traktuojamos
kaip tam tikra sistema ir iš jos egzistavimo daromos atitinkamos
išvados. Pagrindinės normos yra susijusios, Konstitucijoje – jos
vienos “pagrindinių teisių sistemos” elementai. Šios sistemos
Страницы: 1, 2, 3
|
